BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Dirbtinio vandens telkinio įrengimui privalomas pritarimas

Data

2022 08 23

Įvertinimas
2
IMG-1586.jpg

   Rugpjūčio mėnesį plačiai nuskambėjęs atvejis, kai Dubysos regioninio parko Lyduvėnų kraštovaizdžio draustinyje žmogus pradėjo tvenkinio įrengimo darbus, sukėlė nemažas aistras ir diskusijas susidomėjusių piliečių tarpe. Vieni piktinosi asmens atliktais veiksmais, kiti įstatymais, draudžiančiais žmogui savoje žemėje tvarkytis. Liaudyje dažnai naudojama sąvoka „tvenkinys“ suvokiama kaip kūdra ar „prūdas“, todėl išgirdus, jog už tvenkinio įrengimą gresia bauda ir aplinkai padarytos žalos atlyginimas, iškilo klausimas, kodėl draudžiama. 

   Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tiek tvenkinys, tiek ir kūdra yra dirbtiniai vandens telkiniai, tačiau jų įrengimo galimybės ir metodai yra skirtingi. Tvenkinys - dirbtinis vandens telkinys, kuris įrengiamas užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote, o kūdros priskiriamos dirbtiniams nepratekamiems paviršiniams vandens telkiniams, kurie įrengiami iškasant daubą arba supilant pylimą ir šie vandens telkiniai nepapildomi iš upių, tvenkinių arba kanalų. LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme įtvirtintas draudimas reguliuoti upes ir ežerus (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją), jų nuotėkį, išskyrus kai kurias išimtis, bet visais atvejais darbai privalo būti suderinti su atsakingomis institucijomis. Taigi, tvenkinių įrengimas yra draudžiamas ne tik saugomose teritorijose, bet ir visoje Lietuvoje.

   Žemės savininkai turi galimybę įsirengti nepratekamą dirbtinė vandens telkinį – kūdrą. Kūdrų įrengimą reglamentuoja Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas, kuriame detalizuojama, kokiose teritorijose draudžiamas vandens telkinių įrengimas, su kokiomis institucijomis privalo būti derinamas, kokius dokumentus reikia pateikti atsakingoms institucijoms ir kaip vykdyti įrengimo darbus. Planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, įskaitant šiose teritorijose esančias tinklo „Natura 2000“ teritorijas, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta turi būti suderinta su saugomų teritorijų direkcija. Taigi, norint įrengti kūdrą Dubysos regioninio parko teritorijoje, reikia kreiptis į Žemaitijos saugomų teritorijų direkciją Apraše numatyta tvarka. Kai dirbtinį vandens telkinį planuojama įrengti valstybiniame draustinyje, biosferos poligone, tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta derinama su Aplinkos apsaugos agentūra. Reikia pažymėti, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose galima įrengti tik vieną ar kelis dirbtinius vandens telkinius, kurių bendras plotas ne didesnis kaip 0,1 ha. Kūdrų įrengimas draudžiamas potvynių metu užliejamose teritorijose, natūraliose pievose, miškuose, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose ir kt. jautriose teritorijose.

   Asmuo, norintis įsirengti kūdrą Dubysos regioninio parko teritorijoje, turi pateikti prašymą Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijai. Kartu su prašymu teikia ir šią informaciją: dirbtinio vandens telkinio brėžinį, kuriame nurodomas planuojamas dirbtinio vandens telkinio gylis, plotas ir profilis; žemės sklypo planą su pažymėta dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis; kitą su dirbtinio vandens telkinio įrengimu susijusią informaciją, kuri teikiančiam prašymą asmeniui atrodo svarbi.