Betygalos kraštovaizdžio draustinis

Betygalos kraštovaizdžio draustinio (2238,3 ha) steigimo tikslas – išsaugoti unikalų Lietuvoje Dubysos plačiadugnio stačiašlaičio gilaus senslėnio su eroziniais raguvynais ir atragiais kompleksą, Lelyko, Šventupio, Šakumos, Upytės upelių žemupius, Europos bendrijos svarbos pievų (6210 Stepinės pievos, 6120 Karbonatinių smėlynų smiltpievės, 6270 Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievo, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos) ir miškų (9050 Žolių turtingi eglynai, 9180 Griovų ir šlaitų miškai) buveines su saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, ypač melsvojo gencijono (Gentiana cruciate), baltijinės gegūnės (Dactylorhiza longifolia), šalmuotosios (Orchis militaris) ir vyriškosios (Orchis mascula) gegužraibių, dygiosios slyvos (Prunus spinose), tulžio (Alcedo atthis), griežlės (Crex crex), ūdros (Lutra lutra), lašišos (Salmo salar), juodojo apolono (Parnassius mnemosyne), machaono (Papilio machaon), pietinio perlinuko (Brenthis daphne), akiuotojo satyro (Lopinga achne), baltamargės šaškytės (Euphydryas maturna) buveinėmis, Betygalos piliakalnių kompleksą, Kejėnų piliakalnio, pilkapių ir kapinyno kompleksą, Darbutų, Ročiškės piliakalnius, Ugionių Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios ir koplyčios statinių kompleksą, Betygalos miestelio istorinę zoną.