BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Draustiniai

Dubysos regioniniame parke konservacinės teritorijos sudaro 9327 hektarus. Išskiriami penki gamtiniai, du kompleksiniai ir vienas kultūrinis draustiniai. 

Dubysos hidrografinio draustinio (607,2 ha) steigimo tikslas - išsaugoti unikalų Dubysos aukštupio lovinį slėnį, upės vagos vingius ir senvages, Bulavėnų piliakalnį ir Europos bendrijos svarbos 6210 Stepinių pievų, 6270 Rūšių gausių ganyklų ir ganomų pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveines.

Lyduvėnų kraštovaizdžio draustinio (3513,8 ha) steigimo tikslas - išsaugoti unikalų Dubysos vidurupio slėnio kairiosios pusės skersraguvių kompleksą, Kalniškių kaimo apylinkes, Dubysos upės vagos vingius ir senvages, gilų, siaurą, stipriai šakotą Dratvinio erozinį kompleksą, Lapišės žemupio vingiuotą upės vagą, Europos bendrijos svarbos miškų (9050 Žolių turtingi eglynai, 9180 Griovų ir šlaitų miškai) ir pievų (6210 Stepinės pievos, 6270 Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos) buveines su saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, ypač trilapės blignos (Isopyrum thalictroides), baltijinės gegūnės, šalmuotosios ir vyriškosios gegužraibių, žalsvažiedės blandies (Platanthera chlorantha), dygiosios slyvos, melsvojo gencijono, totorinės maludės (Conioselinum tataricum), lašišos, griežlės, tulžio, ūdros, kraujalakinio melsvio (Maculinea teleius) buveinėmis, Lyduvėnų piliakalnių kompleksą, aukščiausią Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltą.

Plauginių botaninis-zoologinis draustinis (981,6 ha) įsteigtas išsaugoti ir atkurti Rytų Žemaičių plynaukštei būdingus spygliuočių ir lapuočių miškus su Europos bendrijos svarbos 9050 Žolių turtingų eglynų, 9160 Skroblynų buveinėmis ir zoologiniu bei mikologiniu požiūriu vertingas ekosistemas.

Palono hidrografinio draustinio (537,3 ha) steigimo tikslas - išsaugoti unikalų, žmogaus ūkinės veiklos beveik nepaliesto švaraus upelio etaloninį pavyzdį, jo slėnį su šlaitais ir atodangomis.

Luknės geomorfologinis draustinis (11554,4 ha) įsteigtas išsaugoti platų Dubysos erozinį slėnį su raiškiais eroziniais kairiųjų intakų slėniais ir smulkiai raguvotais dešiniaisiais šlaitais, Dubysos upės vagą su senvagių fragmentais, Europos bendrijos svarbos pievų (6210 Stepinės pievos, 6270 Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos) ir miškų (9050 Žolių turtingų eglynų, 9160 Skroblynų, 9180 Griovų ir šlaitų miškai) buveines su saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, ypač melsvojo gencijono, raudonosios ir baltijinės gegūnių, žalsvažiedės blandies, totorinės maludės, tulžio, griežlės, ūdros, lašišos, kraujalakinio ir gencijoninio (Phengaris alcon) melsvių, didžiojo auksinuko (Lycaena dispar), pietinio perlinuko (Brenthis daphne), pievinio satyriuko (Coenonympha tullia)  buveinėmis, Padubysio piliakalnį.

Betygalos kraštovaizdžio draustinio (2238,3 ha) steigimo tikslas – išsaugoti unikalų Lietuvoje Dubysos plačiadugnio stačiašlaičio gilaus senslėnio su eroziniais raguvynais ir atragiais kompleksą, Lelyko, Šventupio, Šakumos, Upytės upelių žemupius, Europos bendrijos svarbos pievų (6210 Stepinės pievos, 6120 Karbonatinių smėlynų smiltpievės, 6270 Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievo, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos) ir miškų (9050 Žolių turtingi eglynai, 9180 Griovų ir šlaitų miškai) buveines su saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, ypač melsvojo gencijono (Gentiana cruciate), baltijinės gegūnės (Dactylorhiza longifolia), šalmuotosios (Orchis militaris) ir vyriškosios (Orchis mascula) gegužraibių, dygiosios slyvos (Prunus spinose), tulžio (Alcedo atthis), griežlės (Crex crex), ūdros (Lutra lutra), lašišos (Salmo salar), juodojo apolono (Parnassius mnemosyne), machaono (Papilio machaon), pietinio perlinuko (Brenthis daphne), akiuotojo satyro (Lopinga achne), baltamargės šaškytės (Euphydryas maturna) buveinėmis, Betygalos piliakalnių kompleksą, Kejėnų piliakalnio, pilkapių ir kapinyno kompleksą, Darbutų, Ročiškės piliakalnius, Ugionių Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios ir koplyčios statinių kompleksą, Betygalos miestelio istorinę zoną.

Kirkšnovės geomorfologinis draustinis (180,9 ha) įsteigtas išsaugoti Kirkšnovės upės vingiuotą slėnį su salpa, mozaikiškai apaugusiais ir atvirais šlaitais.

Palono hidrografinis draustinis (112,5 ha) įsteigtas išsaugoti unikalų, žmogaus ūkinės veiklos beveik nepaliesto švaraus upelio etaloninį pavyzdį, jo slėnį su šlaitais ir atodangomis.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-05-24